Vasario 61-oji (antradienis)


Šiandien važiuodamas į darbą susimąsčiau, nė velnio nemokame ūkiškai tvarkytis šiame rajone. Man aišku gyvenime labiau patinka matyti teigiamus dalykus nei neigiamus, tačiau kai apšilimą (važiuoklei) Kauno gatvėms padarau jau išvažiuodamas iš namų, susimąstau… Reikia, kad nors kažkas džiugintų. Paukštelis parskridęs Lietuvon čiulbantis miške ryte? Pažiūrėčiau kaip čiulbėčiau aš, jei gaučiau sniego išvažiavęs atostogų į Tenerifę. Jei supraščiau paukščių kalbą, turbūt išgirščiau „блядь кап шалта“ ir nieko daugiau.
Perjunges iš antros pavaros į pirmą samprotauju toliau…Jei būčiau ūkiškas šeimininkas turbūt išsiaiškinčiau bus ar ne vystomas projektas toliau. Atsakymai patys atsiranda galvoj – taip (bad one), ne (geras atsakymas). Jei projektas numatomas vystyti toliau, tol kol nepradės jo vystyti normalaus kelio juk ir nebus (na aš gi nedėjau grindų dangos prieš pradėdamas tinkuoti sienų bute). Jei projektas vystomas nebus, gal jau reikėtų pačiam pasukti galvą, o kokios alternatyvos? Išsimušti iš savivaldybės? – pamatysiu dar vieną valdišką snukį prieš save asmeniniais klausimais išprotėsiu (aišku tą daryčiau jei nereikėtų griebtis antro varianto). Antras variantas – mintyse sumetu kiek man gali kainuoti važiuoklės remontas per artimiausius 5-7 metus, dauginu iš 0,3. Na teoriškai, gal ir ryžčiausi mesti tiek į kelią, bet kai pagalvoju, kad kažkas trins rankas nusimuilinęs nuo pareigos – supurto šiek tiek.
Keliais žodžiais persimetu su kinderiu, kurį vežu į mokyklą ir toliau pasineriu į mintis. Mane nervina dar mažiausiai trys dalykai šiame kvartale. Pirmas – dieną užsidegančios šviesos laiptinėje – kokio B aš investavau į LED‘us, jei jau laiptinėje vos išėjęs pro duris pajuntu neūkiškumą, ypač, kai kas mėnesį tai atsispindi sąskaitose. Antra – kažkaip užkliūva vidurį kiemo numestas džipas – nu man gerai, galiu atsidaryti plačiai duris išlipdamas, o jei duris plačiau atsidaro kažkas kitas, o aš turiu statyti automobilį gatvėje? Nu jei pasiprastintų chebra, juk blogiau nebūtų ar ne? Trečia – pravažiuoju pro šiukšlių konteinerius, OMG. Gal kaimynams pateikti komercinį pasiūlymą ir pasiūlyti laikyti dėžes atviras – na tada bent jau bus iššūkis „krepšininkams“, o juk esame krepšinio šalis – bent jau pasistengtume pataikyti mesdami šiukšles iš „tritaškio“ zonos, na kad ir pats turbūt griebčiau tą giros, ar kolos butelį, kuris mėtėsi kieme apie porą savaičių ir sviesčiau į šiukšlinę, „tritaškis“. Nėr krepšio – nėr ir tritaškio🙂.

P.S. mėgstu pasivaikščioti miške, patinka man ten, randų įvairių daiktų – kopėčias atremtas į medį, padangų, nuvirtusių medžių, prūdą, sulaužytų suolų. Tiesa iki miško reikia nueiti šunų numyžtais kampais, reikėtų pasistengti neįliptį į kokio šunpalaikio išmatas, kurios prasideda dar kieme, bet juk tai niekis, kai ryte pravėręs langą girdi pavasario bešaukiantį paukščiuką, o gal jis keikiasi? Tyliai? Ir keiksnoja lietuvišką pavasarį? O mane vis tiek džiugina😉.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s