Pradžių pradžia – kaip mes pirkom ir įsirenginėjom būstą


Well….. Ne, gal pradėkim nuo to, kaip mes po velniu ryžomės tokiai avantiūrai. Taigi.

2010 metai, pavasari, krizės šmėklai vis dar alsuojant į nugarą, po 1,5 metų praleistų svetimame mieste, mums toptelėjo mintis – gana buržujams mokėti po 1000 Lt nuomos – reikia užsiimt būsto paieškomis. Nuo ko pradėti? Pirma kilusi mintis – reikia atsikratyti buto mieste iš kurio išsikėlėme. Kaip ne kaip, o jo išlaikymas kainuoja.

Taigi ėmėmės darbo – pirma kilusi mintis – skelbimai. O taip, ten taip ir laukia eiles pirkėjų, kurie taip ir laukia, kuomet tu jiems pasiūlysi jei ne prabangų, tai bent jau labai tvarkingą butą su 2001 metu “euroremontais”: sutvarkyta vonia, normaliomis šarvuotomis durimis, normaliais (aš turiu omeny tikrai labai normaliais) plastikiniais langais (pvz. apie 2006 metais vienas pilietis gyrėsi, kad į namą susidėjo 12 langu už 4000 Lt, aš lygiagrečiai į savo 3 kambarių standartinę 1994 metų statybos dėžutę sudėjau 4 langus už 7000 Lt (ieškojau visų pirma kokybės)), darželis, mokykla šalia, miesto pakraštys, šalia stadionas, Akropolis (nu 10 min pėsčiomis). Ir?… NIEKO! – niekam nereik tavo kokybes. Čia susidūriau su gan šlykščiu lietuvių bruožu – “kiek nuleisi” klausdavo eilinis “pirkėjas” net neapžiūrėjęs buto.

Ką gi, bandau kitaip – kreipiuosi į NT prekybos agentūrą. Sutarčių derinimas, visų pistonu išėmimas, kurie aiškiai buvo nuoroda į tai, kad jei ir parduosiu butą per metus be jų pagalbos, 3% vis tiek atiteks jiems, užtruko kelias savaites. Sutartis sudaryta 3 mėnesiams, na susidėliojome ją taip, kad aš buvau suinteresuotas užsiimti savais reikalais, o jie pardavinėti. Po mėnesio supratau, NOP, nieko nebus. Jei butu mano valia, visus tuos užsisėdėjusius vadybininkelius, kurie vykdo “aktyvius” pardavimus sėdėdami prie kompo, pasiųsčiau po velnių. Po 3 mėn. sutartis nutrūko aš taip ir pasielgiau. Netikėtai radau laiptinėje skelbimą “Pirksiu butą Jūsų name”. Nepatikimai atrodė, bet pabandžiau susisiekti. Taip – tai buvo žmogus darantis aktyvius pardavimus ne ofise. 3 mėn. – ir VUALIA – butu džiaugiasi naujieji jo šeimininkai. Mokėdamas dalį nuo parduoto buto sumos tarpininkui nelabai ir gailėjausi – žmogus sąžiningai užsidirbo savo pinigus, o aš gavau full servisą kaip ir priklauso su visom konsultacijom, kur eit, ką atsinešt, kaip sužiūrėt, kad neišdurtų ir pan. Pinigai rankoje, kas toliau? O toliau viso užgyvento turto (baldai, rūbai ir etc.) pervežimas pas močiutę sandėliavimui. STOP! Gi galiu nusisamdyti sandėliavimo paslaugas ir palikt ramiai baldus iki man jų prireiks naujame bute- šis pokštas man kainavo 1000 Lt. Pamoka ateičiai – jei matote, kad baldus įmanoma parduot – taip ir padarykite, naujam bute jūs visiškai nieko nepritaikysite.
Pinigai rankoje, o ir numatomas pirkinys jau kaip ir išsirinktas – tvarkom popierius ir lendam į skolas.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s